Vienas reikšmingiausių pokyčių dvasinėje kelionėje yra Šventosios Dvasios lydėjimas iš trečiosios buveinės į ketvirtąją kai veikla tampa mažiau svarbi nei buvimas su Dievu. Šis perėjimo laikotarpis gali gąsdinti tikintįjį dėl išgyvenamo Dievo „atsitraukimo“, pasimetimo ir tuo pačiu atgaivina dėl nenumaldomo ilgesio patirti Dievą giliau.